Viešosios įstaigos dažnai siejamos su altruizmu, visuomenės gerove ir nepelningumu. Tačiau ši nuostata – klaidinga arba bent jau neišsami. Verslo aplinkoje vis dar tvyro įsitikinimas, kad juridinis statusas, kuris nurodo, jog organizacija nesiekia pelno, iškart apriboja jos galimybes veikti ekonomiškai efektyviai. Tokia pozicija ne tik riboja mąstymą, bet ir dažnai atgraso nuo pasirinkimo, kuris daugeliui veiklų galėtų būti optimalus. Tinkamai valdoma viešoji įstaiga gali ne tik išlikti finansiškai stabili, bet ir reikšmingai prisidėti prie socialinės bei ekonominės aplinkos augimo.
Viešosios įstaigos samprata: daugiau nei tik „ne pelno“ etiketas
Viešoji įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įkuriamas siekiant įgyvendinti veiklas, tenkinančias viešuosius interesus. Nors pats terminas „ne pelno siekianti“ dažnai klaidina, jis nereiškia, kad įstaiga negali uždirbti. Priešingai – gali, tačiau esminis skirtumas yra pelno paskirstyme. Tokia organizacija negali pelno išmokėti steigėjams ar vadovybei kaip dividendus, tačiau visos gautos lėšos gali būti reinvestuojamos į veiklą, paslaugų kokybės gerinimą ar plėtrą.
Toks veiklos modelis skatina atsakingą požiūrį į finansų valdymą, nes iš anksto aišku – kiekvienas uždirbtas euras turės grįžti atgal į organizaciją. Tai ne ribojimas, o galimybė kurti ilgalaikę vertę. Viešosios įstaigos taip pat gali laisvai samdyti darbuotojus, mokėti jiems atlyginimus, teikti paslaugas už atlygį bei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – svarbiausia, kad visa tai būtų daroma vykdant įstatuose apibrėžtus tikslus.
Pajamų šaltiniai: nuo paramos iki paslaugų
Daugelis viešųjų įstaigų remiasi įvairiais finansavimo šaltiniais: tai gali būti valstybės dotacijos, projektinis finansavimas, parama iš privačių asmenų ar verslo subjektų, savivaldybių ar kitų institucijų parama. Tačiau vis svarbesnį vaidmenį užima savarankiškai generuojamos pajamos – tokios kaip edukacinių renginių organizavimas, konsultacinės paslaugos, leidybos veikla ar net e. komercija.
Toks modelis ne tik stiprina nepriklausomybę, bet ir didina organizacijos tvarumą. Kuo daugiau pajamų organizacija gali uždirbti pati, tuo mažesnė jos priklausomybė nuo išorinių finansuotojų. Tai ypač svarbu norint išlaikyti strateginę veiklos kryptį ir užtikrinti ilgalaikį poveikį.
Dažniausiai daromos klaidos ir kaip jų išvengti
Dažnai nauji viešųjų įstaigų steigėjai įklimpsta į vieną iš kelių dažniausių klaidų. Pirmiausia, klaidingai manoma, kad VšĮ veikla turi būti visiškai nemokama – todėl atsisakoma pelningų paslaugų ar produktų, net jei jie tiesiogiai susiję su organizacijos tikslais. Taip prarandamos tvarios pajamų galimybės.
Kita dažna klaida – per siauras tikslų apibrėžimas įstatuose. Įstatai yra dokumentas, kuris nustato, ką organizacija gali veikti. Jei šis dokumentas per griežtas ar abstraktus, vėliau gali kilti sunkumų adaptuojantis prie pokyčių ar plėtojant naujas veiklos kryptis. Todėl itin svarbu įstatuose numatyti lankstų, bet aiškų veiklos lauką.
Dar viena klaida – nepakankamas dėmesys buhalterinei apskaitai ir teisiniam atitikimui. Net ir ne pelno siekianti organizacija turi laikytis visų mokesčių, apskaitos ir atskaitomybės reikalavimų. Neteisingai pildomi dokumentai ar neatsakingas požiūris į apskaitą gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant baudžiamąją atsakomybę.
Kaip išnaudoti VšĮ potencialą verslo ir socialinėje erdvėje
Norint sėkmingai išnaudoti viešosios įstaigos formos galimybes, būtina aiškiai suprasti šios teisinės formos privalumus. VšĮ gali būti puiki platforma socialinio verslo projektams, edukacinėms iniciatyvoms, kultūros ir meno veikloms, sveikatinimo paslaugoms ar bet kokiai kitai veiklai, kuri orientuota į ilgalaikį poveikį, o ne tik greitą pelną.
Tai taip pat suteikia pranašumą bendradarbiaujant su savivaldybėmis, švietimo įstaigomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis. Dėl viešojo intereso komponento VšĮ lengviau gauti pasitikėjimą, paramą ar būti įtraukta į reikšmingus projektus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Svarbiausia – strategiškai planuoti veiklą, iš anksto įvertinti finansinius srautus, turėti aiškią viziją, kuo siekiama, ir atsakingai reinvestuoti pelną į pagrindinius organizacijos tikslus.
Apibendrinimas
Viešosios įstaigos statusas nėra kliūtis ekonominei sėkmei – priešingai, tai gali būti puiki platforma ilgalaikei ir vertę kuriančiai veiklai. Nors pelnas negali būti išmokamas steigėjams, tai nereiškia, kad jo negalima uždirbti ir efektyviai panaudoti. Svarbu turėti aiškų strateginį planą, tinkamai apibrėžtus tikslus ir suprasti visus šios formos pranašumus bei įsipareigojimus. Tinkamai valdoma viešoji įstaiga gali tapti ne tik stabilia organizacija, bet ir reikšmingu pokyčių varikliu tiek vietos, tiek tarptautinėje erdvėje.
